- tyrauti
- tyráuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. FrnW, OGLII394; Q191,587, Sut, Ls teirautis: Bet vietos tyráuja, kur Jį (Jėzų) rast galėtų DP59. Kursai nori gaut šeimyną, tas su laiku sau tyrauja BsO298. | refl.: Jis tyravos, kur tu daba dirbi Rs.
Dictionary of the Lithuanian Language.